Tik iki 04 21 – 20%* NUOLAIDA SHISEIDO ir YVES SAINT LAURENT perkant už 29 €!

Aistra pusryčiams, pietums ir vakarienei

Straipsnis iš DOUGLAS 2020 ruduo/žiema žurnalo.

Agnė Pačekajė. Nuotraukos Algio Kriščiūno iš asmeninio herojų albumo.

Jei negalite atsispirti sidabriniams šaukštams, kaupiate kvepalų buteliukus ar aukštakulnius, žinokite – tai tik pradžia. Vis daugiau entuziastų drįsta rinkti originalius ir netikėtus daiktus, o palaikomi aplinkinių savo gyvenimo desertą paverčia pačiu gyvenimu. Ką jie dėl to paaukoja, ką gauna ir kur ši maloni manija gali nuvesti? Vieni įdomiausių Lietuvos kolekcininkų dalijasi savo neeilinėmis patirtimis, kurios nuvedė net iki muziejų.

 

BARBĖS, VONIOS IR ŠVYTURIAI

 

 

Vilnietė Rūta Ardišauskienė (29), pirmajai svajonių lėlei barbei taupiusi iki vėlyvos paauglystės, turi įdomiausią, didžiausią ir vertingiausią lėlių barbių kolekciją Lietuvoje – iš viso jų skaičius tuoj pasieks 500. Ką jau kalbėti apie sistemingai gilinamas žinias apie vieną garsiausių lėlių pasaulyje, neseniai atšventusią šešiasdešimtmetį. Teiginius apie barbę – kvailą blondinę Rūta atremia su tokiu įniršiu ir faktų bagažu, kad atrodo lyg būtų tą lėlę sukūrusi. „Ji – mano idealas“, – sako Rūta, kurios kolekciją išvydusi bet kuri mergaitė iš laimės tikriausiai apsiverktų.

 

Vilnietė Salomėja Misė (38) priklauso tai pačiai žmonių rūšiai, kaip ir Kalėdų Senelis. Prie pašto dėžutės artinasi su džiaugsmu, o ne baimindamasi didelių komunalinių mokesčių ar baudų. Prieš dešimt metų mergina užsiregistravo populiarioje svetainėje postcrossing.com, kuri jungia atvirlaiškių fanus visame pasaulyje, ir nuo tos akimirkos kone kasdien siunčia ir gauna popierines atvirutes.

„Pildydamas savo profilį interneto svetainėje gali nurodyti, kokio tipo atvirlaiškį norėtum gauti. Pageidavau tų, kuriuose pavaizduotos raudonplaukės moterys, sapnų gaudyklės, morkos ir vonios kambariai. Pastarieji patiko labiausiai – juos ir nusprendžiau rimtai kolekcionuoti.“

 

Nebandykite pasakyti nė pusės blogo žodžio ir apie švyturius, bent jau girdint Palangoje gyvenančiam Aidui Jurkštui (54). Vyras tikina, kad noras kolekcionuoti švyturius prieš gerus 20 metų užliejo jį kaip banga, kaip meilė. Šiems statiniams komplimentus Aidas galėtų sakyti valandų valandas, bet tikslios priežasties, kodėl juos pamėgo, negali įvardyti, nes susižavėjęs nebegali objektyviai mąstyti. „Egzistuoja švyturių magija. Tai geras, paslaptingas jausmas“, – apie savo kolekcionavimo objektą kalba marinistinei temai neabejingas aistruolis, sukaupęs nuo 1500 iki 2000 vienetų švyturių modelių kolekciją.

 

VARDAN TOS KOLEKCIJOS

„Taupau visur, kur galiu. Apsipirkinėju dėvėtų drabužių parduotuvėse. Nevairuoju automobilio. Neinu su draugais į kavines, nes man atrodo kvaila palikti 50 eurų už patiekalą, jei už tą sumą išeitų puiki lėlė“, – apie gyvenimo prioritetus kalba Rūta, vien per pastaruosius metus barbėms išleidusi 2000 eurų, nors pati pripažįsta, kad gaunamas atlyginimas nėra didelis. Tačiau tai, ką ji gauna kaupdama barbes, neįkainojama. Būtent legendinių lėlių kolekcija merginai padeda kovoti su ilgus metus kamavusia depresija, dėl bendramokslių patyčių prasidėjusia dar mokyklos laikais.

„Kolekcija – tai mano vidinio vaiko norų tenkinimas ir pirmas žingsnis į ramybę. Sunku apsakyti, koks malonumas aplanko apžiūrinėjant savo lėles. Euforija apima ir kaskart išpakuojant siuntinį iš Amerikos, kuriame atkeliauja begalės lėlių – neretai siuntinio turinys man būna siurprizas.“

Būtent netikėtumo faktorius sustojus prie pašto dėžutės ir Salomėją įkvepia kolekcionuoti atvirlaiškius, nors tam, kad juos gautų, ir pati į įvairias pasaulio šalis turi nuolat siųsti teminius atvirlaiškius, jų ieškoti, apmokėti pašto išlaidas.

„Ypač nekantrauju patikrinti laiškus po atostogų. Tada žinau rasianti visą šūsnį atvirlaiškių ir galbūt tarp bažnyčių ar paplūdimių vaizdelių (dalis svetainės narių tingi vargintis ir ieškoti teminių atvirukų) gulės naujas egzempliorius mano kolekcijai.“

 

Švyturių kolekcininko investicijos į švyturių meką sunkiai beišmatuojamos. Ką reiškia vien faktas, kad vyras gyvena savo rankomis pastatytame name-švyturyje! „Šiai veiklai, atmetus keliones, skiriu visą savo laiką. Guluosi labai vėlai. Miegu šešias valandas“, – apie griežtą dienotvarkę vardan švyturių pasakoja Aidas. Šimtus švyturių aplankęs vyras ne kartą rizikavo ir savo sveikata ar net laisve.
„Retas švyturys pasiekiamas lengvai. Dauguma jų – nuošaliose vietose, dažnai – karinėse zonose, nes strategines vietas dažnai kontroliuoja kariuomenė. Ieškau įvairių būdų juos pasiekti: nuomojuosi mašiną ar vairuotoją, samdau laivelį, dažnai šutinu pėsčiomis, nes privažiavimai uždaryti. Tuomet neša aistros batai, tai daryti lengva. Ir kai žinau, kad tuoj tuoj kažkur išnirs švyturio viršūnė, ateina saldžiausia akimirka. Ten visada pabūnu, pamedituoju, atsisveikindamas sakau: „Lik sveikas, brolau, laikykis čia“, – pasakoja švyturių gerbėjas ir priduria, kad dažnas statinių paieškų palydovas – stresas. Juk žemėlapiai būna netikslūs, navigacija išduoda, o jei dar važiuoji keliais, kuriems draudimo sąlygos nepritartų... Tikras stebuklas, kad vyro rizikai pritaria žmona, noriai padedanti rengti su švyturiais susijusias parodas ir kitaip jį remianti šiame nelengvame, bet saldžių pergalių kupiname kelyje.

KUO VISA TAI BAIGSIS?

Sukaupę begales žinių ir eksponatų, kolekcininkai trokšta turtus parodyti ne tik savo sultyse verdantiems kolekcionavimo bendraminčiams, bet ir platesnei auditorijai.

 

Salomėjos kolekciją eksponuoti paprasta. Ji su pasauliu atvirlaiškiais dalijasi internete. Kiekvieną egzempliorių skenuoja ir kelia į svetainę postcards.salomeja.net/baths. Tai jos virtuali galerija su 450 eksponatų. Bet ne viskas baigėsi taip paprastai. Atvirlaiškiai paveikė Salomėjos gyvenimą labiau, nei pati galėjo tikėtis. Negalėdama atsikratyti pomėgio juos kaupti ir domėtis, ji įkūrė internetinę originalių atvirlaiškių parduotuvę favoritepostcard.com, veikiančią jau aštuonerius metus.

 

Aidas Jurkštas meile švyturiams su aplinkiniais dalijasi taip atkakliai, tarsi jam už tai mokėtų atlyginimą. Prieš dešimtmetį pradėjo organizuoti Pasaulinę švyturių dieną. Savo dvidešimties metų darbą sudėjo ir į itin informatyvią knygą „Lietuvos švyturių istorija“. Atkaklus švyturių fanas surengė beveik 40 parodų, kuriuose eksponavo savo piešinius švyturių tema. Juk šiuo metu kuria Baltijos švyturių enciklopediją – jai jau nupiešė 1500 švyturių! Bet ir tai nekvepia pabaiga. Švyturių aistruolis neslepia visada žinojęs, kad kaupia muziejui. Muziejui, kuris, panašu, tikrai atvers duris.

 

Barbių kolekcininkė Rūta savo lėles kol kas kaupia namuose. Tam skyrė vieną buto kambarį – tokiam sprendimui sutuoktinis neprieštaravo, nes ir pats be galo domisi dviračiais, todėl didžiulė aistra kokiam nors objektui jo nestebina. „Svajonėse matau nuosavą barbių muziejų. Atlikau begales skaičiavimų ir nusprendžiau, kad šiuo metu dar negaliu sau leisti prabangos turėti asmeninį muziejų, bet tikiu, kad ta diena tikrai ateis. O kol kas džiaugiuosi, kad mano lėles eksponuoti vis prašo įvairūs prekybos centrai. Taip barbes pamato ir įvertina kur kas didesnė auditorija.“

 

KAI DARAI, TAI IR PADARAI

Ar iš privačios kolekcijos gimstantis muziejus yra utopija, pasmerkianti muziejininką skurdui? Šiaulietis Rytis Milkintas (25) asmeninę angelų skulptūrų kolekciją vos aštuoniolikos pavertęs Angelo muziejumi tikina, kad viskas įmanoma. Vaikinas iki dabar prisimena, kaip ieškodamas vietos muziejui kreipėsi į vietinės bažnyčios kunigą, o šis atsakė, kad daugiausia, ką gali jam suteikti, – koridorius šalia religinių relikvijų prekeivių. Rytis nepasidavė – kartu su mama išnaršė Šiaulius, rado patalpas ir per naktis jose triūsė, kol šios įgavo rimto muziejaus vaizdą.

Netrukus iš laimės švytintis privataus Angelo muziejaus direktorius Rytis laukė pirmųjų lankytojų. O šiauliečiai iškart ėmė dirsčioti į laikrodžius – na kada, kada gi berniukas pažais su brangiu žaisliuku ir jį numes. Tai naivuolis – angelams iššvaistė savo ir mamos santaupas! Bet muziejus veikia jau šeštus metus.

 

Galbūt Ryčio pavyzdys įkvėps kolekcininkus avantiūrai? Juk veikiančių privačių muziejų sąrašas Lietuvoje tampa vis spalvingesnis, nuo šakočių muziejaus Ignalinoje iki vienintelio Baltijos šalyse šunų muziejaus, esančio Palangoje. Bet kokiu atveju, vien kolekcionavimo faktas tikrai daro kolekcininkus laimingus, o tai didelė asmeninė pergalė ir neretai puikus būdas atgimti nenaudojamiems ar pamirštiems daiktams.

Įkvepianti istorija

GROŽIO PASAULIS DABAR DAR ARČIAU TAVĘS!

Atsisiųsk mūsų programėlę!