Mergina, kuri neliko nepastebėta

Straipsnis iš DOUGLAS 2020 ruduo/žiema žurnalo.

Ilzė Vidurgytė. Nuotraukos iš asmeninio herojės albumo ir užsakovų.

– Ar dirbant modeliu pasitaiko kurioziškų situacijų?

– Prisimenu, kaip kartą, vos 15-os, Italijoje fotografavausi žurnalui „Cosmopolitan“. Atvykus į darbą fotografas džiaugsmingai pranešė, kad dirbsiu su paslaptingu kompanionu. Labai apsidžiaugiau – maniau, fotografuosiuosi su tobulo sudėjimo vaikinu ir galėsiu puikuotis prieš drauges. Tačiau viskas buvo kiek kitaip. Fotografas staiga atidarė didelę priekabą, iš kurios išlipo labai neramus arklys. Nežinojau, kaip klientui neparodyti, kad nežmoniškai bijau. Iki tos dienos realiame gyvenime nebuvau nė karto mačiusi gyvo arklio, jo lietusi ar juolab jodinėjusi. Tačiau paskambinau mamai, ji mane motyvavo. Susiėmiau ir pasakiau sau, kad tikrai sugebėsiu atsistoti šalia ir papozuoti kelioms nuotraukoms. Tačiau reikėjo ne tik pozuoti šalia! Reikėjo juo jodinėti per kopas bei plaukti jūra. Jei tai būtų buvusi paprasta, nemokama fotosesija, o ne vienas geriausių klientų pasaulyje, būčiau maloniai padėkojusi, apsisukusi ir pabėgusi. Tačiau tuo metu neturėjau kur dėtis – tik nugalėti baimę. Pavyko puikiai – iki šiol tą fotosesiją prisimenu kaip vieną įdomiausių.

– Kokie bruožai yra tavo, kaip modelio, privalumas?

– Modelių pasaulyje pilna atitinkančiųjų tobulus standartus ar turinčių nepriekaištingų įgūdžių, tačiau jie pasidaro nieko verti, jei darbo metu skleidi negatyvią energiją. O aš esu pozityvi. Klientai visuomet padėkoja už malonų darbą ir geras emocijas. Vadovaujuosi kredo: mylėk tai, ką darai, tada atgal gausi dvigubai. Pozuojant labai svarbu ir nesuvaidintos emocijos, kontaktas su fotografu.

– Tikriausiai sulauki daug vyrų dėmesio? Papasakok, kokius keisčiausius komplimentus esi girdėjusi.

– Kadaise tas pripažinimas patiko, juk mokykloje iki modelio karjeros pradžios buvau pilka pelytė ir niekas manęs nepastebėjo. Bet dabar dėmesio nebesinori. Labai sunku suprasti, kada vaikiną domini kaip asmenybė, o kada jis tik nori tavimi pasipuikuoti. Esu kiek senamadiška. Tikiu, kad natūralios aplinkybės ir gyvas bendravimas suves daugelį žmonių, todėl nuo internetinių pažinčių visiškai atsiribojau. O komplimentų prisiklausau begalės. Tikrai keista, bet daug kas giria mano nagus ir dantis. Ne rankas ar šypseną, bet būtent nagus ir dantis. Na ir, žinoma, nenustoja stebinti jaunimo klasika: „Jei būtum traškučiai, būtum OHO“, „Ar tavo tėvai piratai, nes tu tikras lobis“ ir pan.

– Ar tiesa, kad modeliams atviri žvaigždžių vakarėliai?

– Į užsienį skrendu dirbti, o ne linksmintis, bet yra tekę neplanuotai susitikti su pasaulinio garso žvaigždėmis. Pavyzdžiui, būdama 16-os Milane susipažinau su garsiu modeliu Cara Delevingne, 14-os kavinėje esu sutikusi ir gavusi pasiūlymą kartu papietauti su garsiu aktoriumi Zachu Braffu. Esu susidūrusi su Paris Hilton, Drake, Donatella Versace, tačiau viena iš įsimintiniausių pažinčių – netikėtas susitikimas su muzikos atlikėju Justinu Bieberiu.

Buvo pirmoji mano, kaip modelio, kelionė, beveik visą vasarą dirbau Niujorke. Vieną dieną, atvykusi į paskutinį susitikimą tądien, pamačiau, kad prieš mane laukia dar šimtas merginų. Kitoje gatvės pusėje, nei vyko kastingas, buvo restoranas „McDonald’s“, tad eilei netrumpėjant nutariau nueiti ten ir greitai pavalgyti. Užsisakiau didelį kompleksą, atsisėdau prie lango, pasileidau muziką ir laukiau mėsainio. Stebėjau kažkur skubančius žmones, kol... visko neužstojo milžiniškas juodas limuzinas. Iš jo išlipo keturi tvirto kūno sudėjimo vyrukai, o paskui juos – smulkutis spalvotai apsirengęs jaunuolis. Visi jie sugužėjo į tą patį restoraną ir priėjo prie mano staliuko. Jaunuolis atsisėdo priešais mane. Nelabai supratau, kas vyksta. Žmonės kavinėje sukruto, stebėjo mane išsišiepę, kai kurie pradėjo fotografuoti savo išmaniaisiais telefonais ar ploti. Tuo tarpu jaunuolis nusiėmė kepurę ir akinius. Pasirodė labai panašus į Justiną Bieberį. Tada tarė: „Labas, pamačiau tave einančią gatve. Tavo kojos labai gražios. Jas pamatęs nutariau susipažinti ir pakviesti į savo koncertą šįvakar.“ Pirmiausia pagalvojau, kad tuoj iššoks ekipažas su kameromis, prisistatys esantys iš humoro laidos ir pasakys, kad čia pokštas. Paskui, kad jei dabar mane kažkas filmuoja, tikiuosi, jog ant veido nėra padažo. (Juokiasi.)

Justinas ėmė klausinėti apie gyvenimą, tačiau mano anglų kalbos žinios buvo labai menkos ir tegalėjau atsakyti „Yes“, „No“, „Sima“ ir „Thank you“. Supratusi, kad tai ne pokštas, daviau jam savo numerį ir atsisveikinau iki vakaro.

Vakare sulaukiau skambučio iš nepažįstamo numerio, pasirodo, skambino Justinas. Jam prisistačius greitai daviau telefoną savo kambariokei, nes tikrai nebūčiau supratusi nė sakinio. Baigusi pokalbį, kambariokė pasakė: „Turi valandą susiruošti, tu ir aš važiuojam į Justino Bieberio koncertą.“ Atsimenu, pykau ir nenorėjau, vis galvojau, kad mes nežinom, ar tai tikrai jis, ar tai saugu ir ar mums nieko nenutiks. Laimė, kambariokė buvo už mane vyresnė ir pasakė žinanti, ką daro. Ja pasikliaudama apsivilkau gražiausią suknelę, apsiaviau 15 cm aukščio aukštakulnius, kuriais vos paėjau, sėdom į metro ir išvažiavom nurodytu adresu. Mus pasitiko apsauginiai ir Justino draugai, pravedė pro užkulisius ir pasodino šalia Justino mamos. Tik tuomet supratau, kad nesapnuoju. Po koncerto mus pasiėmė tie patys draugai, nuvedė iki Justino persirengimo kambario, jis parodė savo katiną, pasiūlė važiuoti pavakarieniauti, tačiau sužinojęs, kad mes nepilnametės, parvežė mus namo.