Pereiti prie pagrindinio turinio
Nemokamas siuntimas nuo 39,95 €    2 nemokami mėginėliai   Nemokamas dovanų pakavimas     Pristatymas per 1 - 2 darbo dienas
Moteris tepa veidą baltu kremu, švelniai masažuodama odą, kad ji būtų minkšta ir elastinga.

Kasdienė veido apsauga nuo saulės

Kremas nuo saulės – geriausia senėjimo prevencija

Norite, kad jūsų oda atrodytų sveika ir švytinti? Tuomet yra viena grožio priemonė, kurios turėtumėte niekada nepamiršti: tai kremas nuo saulės! Jis turėtų tapti neatsiejama jūsų kasdienės odos priežiūros rutinos dalimi - taip apsaugosite odą nuo kenksmingų UV spindulių ištisus metus. Sužinokite, kaip lengvai įtraukti saulės kremą į savo kasdienę odos priežiūros rutiną.

Informacija parengta ir patikrinta bendadarbiaujant
su Miuncheno biochemike, dr. Sarah Schunter.

TRUMPAI IR AIŠKIAI: KASDIENĖ APSAUGA NUO SAULES

  • UV spinduliuotė atsakinga už net iki 80 % ankstyvo odos senėjimo atvejų. Ji lemia raukšlių, pigmentinių dėmių ir smulkų raukšlelių atssiradimą, taip pat odos elastingumo praradimą.

  • Apsauga nuo UV spindulių yra efektyviausia kovos su senėjimu priemonė, todėl saulės kremas turėtų būti neatsiejama kiekvienos rytinės odos priežiūros rutinos dalis.

  • Kasdienė apsauga nuo saulės reikšmingai nesumažina vitamino D gamybos.

  • Kremas nuo saulės yra paskutinis odos priežiūros rutinos žingsnis, po kurio galite darytis makiažą.

Fotosenėjimas: kaip saulės spinduliai sendina odą

Odos senėjimas - tai natūralus biologinis procesas, kurį daugiausia lemia mūsų genai (vidiniai veiksniai). Genetinių odos senėjimo ypatybių mes praktiškai negalime pakeisti.

Taip pat egzistuoja ir išoriniai veiksniai, kurie gali paskatinti odos senėjimą anksčiau laiko, tačiau šiems veiksniams galime užkirsti kelią. Subalansuota mityba, pakankamas miegas, sveikas gyvenimo būdas bei alkoholio ir nikotino vengimas gali stipriai sumažinti odos senėjimo požymius. Svarbiausias išorinis veiksnys, skatinantis anksčiau prasidedantį odos senėjimą, yra saulės UV spinduliuotė.

Manoma, kad saulės šviesa ir jos skleidžiami UV spinduliai yra atsakingi už iki 80 % priešlaikinio odos senėjimo atvejų. Saulės sukelti pažeidimai yra vadinami „fotosenėjimu“, t.y., saulės šviesos sukeltu senėjimu. Ekspertai mano, kad saulės padaryta žala kaupiasi odoje ilgus metus ir stipriai prisideda prie fotosenėjimo. Net ir seniai pamiršti nudegimai saulėje bei pernelyg ilgas deginimasis jaunystėje vėliau gali sukelti neigiamų pasėkmių ir lemti odos senėjimo požymius.

Pirmas ir svarbiausias patarimas kovojant prieš senėjimą: jeigu norite išlaikyti jaunatvišką odą ilgiau, kasdien naudokite apsaugą nuo saulės.

Tipiški fotosenėjimo ir saulės sukeltos žalos požymiai:

  • Raukšlės ir smulkios raukšlelės

  • Dehidratuota ir sausa oda

  • Hiperpigmentacija ir netinkama pigmentacija, pvz., apgamai arba melasma

  • Sublebusi, tonusą ir elastigumą praradusi oda

Eksperto patarimas

Net ir tie, kurie naudoja apsaugą nuo saulės, gali įdegti. Taip yra todėl, kad dažniausiai tepame per mažai kremo nuo saulės ir jis ne visuomet pilnai padengia odą. Tai reiškia, kad dalis UV spinduliuotės vis tiek pasiekia odą. Tokio kiekio pakanka, kad paskatintų melanino gamybą odoje.

Kas yra UV spinduliuotė ir kokią įtaką ji daro mūsų odai?

Saulės spinduliai, kurie prasiskverbia pro Žemės atmosferą ir galiausiai pasiekia mūsų kūną, susideda iš:

  • nematomos infraraudonųjų spindulių

  • matomos šviesos, kurią mes regime kaip įvairias vaivorykštės spalvas

  • nematomų UV spindulių, kurie skirstomi į UVA, UVB ir UVC spindulius

Ypač svarbūs mūsų kūnui ir odai yra UVA ir UVB spinduliai.

Diagrama, pabrėžianti UV spindulių svarbą odai, paaiškinanti, kaip UVA spinduliai prasiskverbia giliau ir sukelia kolageno irimą, o UVB spinduliai sukelia hiperpigmentaciją ir nudegimus.

Trumpųjų bangų UVC spinduliai atspindi nuo odos. Tačiau UVB ir UVA spinduliai prasiskverbia gilyn į odą. UVB spinduliai pasiekia pagrindinį odos sluoksnį (epidermį), o UVA gali prasiskverbti ir į giliau esančius odos sluoksnius bei sukelti saulės pažeidimus.

UV spinduliuotės poveikis odai

Yra keletas svarbių priežasčių, kodėl norime leisti laiką saulėje: jos šilti spinduliai kelia nuotaiką, gerina savijautą ir netgi stiprina mūsų imuninę sistemą. Tačiau kūnui pakanka labai nedidelio saulės spindulių kiekio. Jei saulės spinduliuotė viršija šią ribą, greitai ima dominuoti UV spindulių sukeliama žala, užgožianti visus saulės teikiamus privalumus.

Kaip paprastai įsiminti UV spinduliuotės daromą poveikį:

  • UVA = A, kaip Aging" (angl. kalba senėjimas)

  • UVB = B, kaip „Burning" (angl. kalba nudegimas)

UVB spinduliuotės poveikis odai

Mes įdegame UVB spinduliuotės dėka, tačiau tuo pačiu ji sukelia ūmius pažeidimus, tokius kaip nudegimai saulėje. Be to, dėl ilgalaikės ir dažnos UVB spinduliuotės oda gali sustorėti. Visos šios nepageidaujamos reakcijos kyla dėl per didelio UVB spinduliuotės kiekio – dermatologiniu požiūriu „sveikas įdegis“ neegzistuoja. Iš tiesų, odos įdegis visuomet yra odos pažeidimo ženklas.

Apsauga nuo saulės ir vitaminas D

Vitaminas D yra būtinas mūsų kaulams, imuninei sistemai ir įvairių hormonų gamybai. Organizmas pasisavinina vitaminą D per maistą, o tam tikromis sąlygomis gamina jį pats. Tam reikalinga UVB spinduliuotė. Dėl šios priežasties karts nuo karto pasirodo pranešimų, jog saulės kremo naudojimas slopina vitamino D gamybą kūne. Taigi, gal visgi geriau nenaudoti kremo nuo saulės?

Deja, tai nėra taip paprasta. Pirmiausia, kūnui pakanka labai nedidelio UVB spindulių kiekio vitaminui D gaminti. Kadangi dauguma žmonių nesitepa kremu nuo saulės kasdien, o pastarieji dažnai nesiekia 100 % UV apsaugos, dalis UVB spindulių vis tiek pasiekia odą, o ypač vasaros sezonu. Šių spindulių pakanka, kad gamintųsi vitaminas D. Todėl saulės kremas retai būna pagrindinė vitamino D trūkumo priežastis.

Vitamino D trūkumą mūsų regione dažniausiai lemia meteorologinės sąlygos - ilgi šaltieji sezonai, trumpos dienos ir ribotos saulės šviesos valandos, kuomet pasiekiamas pakankamas UVB spindulių kiekis. Tik vasaros sezonu saulė šviečia tinkamu kampu ir pakankamas UVB spindulių kiekis pasiekia žemės paviršių.

Odos tipas bei amžius taip pat lemia, kiek vitamino D pagamina kūnas. Daugelis nežino, jog per didelė UV spinduliuotė naikina odoje jau esantį vitaminą D. Todėl per didelis saulės kiekis netgi tampa nepalankus vitamino D gamybai.

UVA spinduliuotės poveikis odai

UVA spinduliuotė prasiskverbia giliai į odą ir pažeidžia jos struktūras, atsakingas už stabilumo funkciją. Be ūmių reakcijų, tokių kaip alergija saulei, polimorfinis bėrimas, Maljorkos aknė ar fotoalerginės reakcijos, UVA spinduliuotė sukelia ir ilgalaikius odos senėjimo požymius, vadinamus fotosenėjimu. Dėl saulės padarytos žalos kolagenui ir elastinui oda suglemba, atsiranda raukšlių ir smulkių raukšlelių.

Neigiamas UV spindulių poveikis odai

UVB spinduliuotė sukelia
  • Nudegimus saulėje

  • Odos pakitimus

  • Pigmentacijos sutrikimus/hiperpigmentaciją

  • Akių pažeidimus

  • Odos vėžį

UVA spinduliuotė sukelia
  • Alergija saulei ir Maljorkos aknę

  • Odos senėjimą ir raukšles

  • Elastingumo mažėjimą

  • Amžines dėmes

  • Odos vėžį

Kadangi UV spinduliai gali sukelti daug negrįžtamų odos pažeidimų, svarbu saugoti odą apsauginiu kremu nuo saulės arba dieniniais kremais, turinčiais apsaugos nuo saulės faktorių. Tinkamas kremas nuo saulės turi ne mažesnį kaip 30 apsaugos nuo saulės faktorių ir gaminamas su gerai toleruojamais ir moderniais UV filtrais.

Įtraukite apsaugos nuo saulės priemones į savo priežiūros rutiną

Jūsų veidas kasdien susiduria su žalingais išoriniais veiksniais. Tikrai sutiksite, kad šaltas ir sausas oras neigiamai veikia jūsų odą. Tokiais atvejais naudojate tinkamas odos priežiūros priemones, kad oda išliktų švelni ir elastinga. Lygiai taip pat jūsų odą kasdien veikia saulė ir ultravioletiniai spinduliai. Todėl nuoseklus ir kasdienis kremo nuo saulės naudojimas suteikia geriausią apsaugą nuo saulės daromos žalos odai.

Šie patarimai padės jums patogiai ir lengvai įtraukti kremą nuo saulės į savo odos priežiūros rutiną:

  • Kremas nuo saulės visada turėtų būti paskutinis odos priežiūros rutinos žingsniu.

  • Jei naudojate dieninį kremą su apsaugos nuo saulės faktoriumi (ne mažiau kaip SPF 30), jums nebeprireiks specialaus kremo nuo saulės.

  • Įsitikinkite, kad apsauga nuo saulės yra pakankama. Reikiamas kremo kiekis yra maždaug per 2 pirštų ilgį. Taip užtikrinsite gerą, ant pakuotės nurodytą apsaugą.

  • Makiažą galite naudoti po kremo nuo saulės arba dieninio kremo su apsaugos nuo saulės faktoriumi. Tiesiog palaukite 10-15 minučių, kol susiformuos vientisa apsauginio kremo nuo saulės plėvelė.

Apsauga nuo saulės ir makiažas

Kremas nuo saulės ir makiažas vienas kitam neprieštarauja. Priešingai, dažnai makiažo priemonės netgi būna papildytos apsaugos nuo saulės faktoriumi. Tačiau svarbu žinoti, kad makiažo priemonės su apsaugos nuo saulės faktoriumi negali visiškai pakeisti kremo nuo saulės. Norint pasiekti norimą apsaugos lygį, tektų naudoti labai didelį makiažo priemonės kiekį, maždaug per dviejų pirštų ilgį, taigi priemonė pasidengtų per storai ir nenatūralai.

Taigi, pirmiausia atlikite odos priežiūros rutiną, kurią visuomet turėtumėte užbaigti kremu nuo saulės, o tada galite darytis norimą makiažą.

Portretas moters su juodu švarku ir tiesiais šviesiai rudais plaukais, atsiremia į baltą sieną ir žiūri į kamerą.

Apie autorę

biochemikė Dr. Sarah Schunter

„Kiekvienas, kuris supranta, kaip veikia kosmetikos ingredientai, žengia pirmąjį žingsnį veiksmingos odos priežiūros link“, – sako biochemikė dr. S. Schunter. Būdama biochemijos mokslų daktare, ji mėgsta narplioti dažnai paslaptingus odos priežiūros produktų ingredientų sąrašus: kas juose slypi ir kaip jie veikia. Ji įsitikinusi: turint šias žinias, galima parinkti tinkamą priežiūrą kiekvienam odos tipui ir kiekvienai odos būklei.

Daugiau temų apie odos priežiūrą: