Bet koks saulės nudegimas yra žalingas odai, todėl jo reikėtų vengti. Čia rasite patarimų, kaip geriausiai apsaugoti odą ir vis tiek įdegti. Taip pat sužinosite, kas padės jūsų odai, jei vis dėlto nudegsite saulėje.
Informacija parengta ir patikrinta bendradarbiaujant su biochemike dr. Sarah Schunter iš Miuncheno.
Nudegimas saulėje (eritema) – tai odos reakcija į UVB spinduliuotę, kuri gali būti itin skausminga.
Per didelis UV poveikis taip pat gali nematomai pažeisti genetinę informaciją (DNR), ląsteles ar imuninę sistemą.
Įdegis, atsiradęs po nudegimo, išlieka trumpiau nei natūraliai susiformavusi, palaipsniui įgyta spalva – taip yra todėl, kad pažeista oda intensyviau atsinaujina ir greičiau šerpetoja.
Jūsų oda kurį laiką geba pati apsisaugoti nuo UVB spindulių – tai vadinama natūralios apsaugos laiku. Tačiau kuo šviesesnis odos atspalvis, tuo trumpesnis šis apsaugos laikotarpis. Taigi, nereikėtų manyti, kad oda pati pasirūpins savimi – verčiau sąmoningai saugoti vieną jautriausių mūsų organų nuo saulės poveikio. Tai padeda sumažinti nudegimo riziką, nors visiškai jos išvengti dažnai nepavyksta. Dažniausiai tam trukdo per silpnas apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) arba pernelyg plonas kremo sluoksnis. Kartais saulė būna tiesiog per intensyvi – pavyzdžiui, apie vidurdienį, kurį patartina praleisti pavėsyje arba patalpose.
Nudegus saulėje, UVB spinduliai sukelia eritemą – oda stipriai parausta, tampa uždegusi ir itin jautri. Be to, UVB spinduliai epidermio pamatiniame sluoksnyje aktyvina melanocitus – ląsteles, atsakingas už odos pigmento melanino gamybą. Suaktyvėję melanocitai pradeda gaminti daugiau melanino, kuris turėtų apsaugoti odą nuo tolimesnio UV poveikio. Nors melaninas iš dalies sugeria UVB spindulius ir pasižymi švelniu antioksidaciniu poveikiu, vos tik ant odos pasirodo įdegis, ląstelių branduoliai ir struktūros jau būna pažeistos.
Saulės sukeltas odos įdegis rodo, kad oda jau buvo paveikta per didelio kiekio žalingų UVB spindulių – todėl įdegis neturėtų būti laikomas grožio standartu.
„Sveiko įdegio“ sąvoka iš esmės yra klaidinga. Bet koks saulės sukeltas įdegis yra odos reakcija į patirtą pažeidimą. Norintiems džiaugtis saulės nubučiuotu atspalviu be rizikos, verta rinktis savaiminio įdegio priemones.
Apsisaugojote, kiek galėjote – naudojote apsauginį kremą, vengėte vidurdienio saulės, pakartotinai tepėte odą – ir vis tiek nudegėte? Ką daryti toliau, priklauso nuo nudegimo stiprumo ir pažeistos odos ploto.
Visų pirma, jei ant odos matote paraudimą, turėtumėte vengti bet kokio kontakto su saule. Pavėsis po medžiu ar skėčiu nėra pakankamas, nes UV spinduliai mus supa būnant lauke. Geriausia pasitraukti į patalpas, o jei tokios galimybės nėra – rinktis stiprią plataus spektro UV apsaugą ir dėvėti UV spinduliams nepralaidžius drabužius.
Skausmingas paraudimas, patinimas ir niežėjimas – tai lengvo saulės nudegimo požymiai. Jei paraudimas atsiranda praėjus kelioms valandoms po saulės vonių, gali padėti antihistamininis gelis, kremai su pantenoliu arba švelnios sudėties priemonės po deginimosi. Iš namuose dažniausiai turimų priemonių gali padėti alavijas, vėsinantys arba varškės kompresai – jos malšina sudirgimą. Dažniausiai paraudimas išnyksta jau kitą dieną.
Be skausmingo paraudimo, patinimo ir niežėjimo, antrojo laipsnio nudegimo atveju gali atsirasti ir pūslių. Tokiu atveju ant odos galima tepti vietiškai veikiantį kortikosteroidą (priešuždegiminę priemonę), tačiau tai būtina daryti tik pasitarus su dermatologu. Jei pasireiškia pūslės, karščiavimas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas ar vėmimas, o oda tampa itin įkaitusi, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją – tai gali būti rimto nudegimo ar saulės smūgio požymiai. Didesni nudegimo plotai mažiems vaikams (net ir be pūslių) taip pat turėtų būti įvertinti medikų.
Taip pat reikėtų pasirūpinti jautrios lūpų odos apsauga nuo saulės. Kitaip nei kūno oda, kuri turi tam tikrą apsaugą dėl melanino, lūpos yra ypač pažeidžiamos – jų oda labai plona, o pigmento beveik nėra. Dėl to saulės nudegimas gali pasireikšti greičiau ir stipriau. Tipiški simptomai – paraudimas, patinimas, skausmas, o sunkesniais atvejais – net ir pūslės.
Siekiant išvengti lūpų nudegimo saulėje, svarbu reguliariai naudoti lūpų balzamą ar priežiūros priemonę su aukštu apsaugos nuo saulės faktoriumi – bent SPF 30, ypač jei planuojate ilgiau būti saulėje. Taip pat naudinga dėvėti skrybėlę ar vengti tiesioginės saulės intensyviausiu dienos metu (nuo 12 iki 16 val.). Jei lūpos vis dėlto nudegė, gijimą gali paspartinti priemonės su raminančiais ingredientais, tokiais kaip pantenolis, peptidai, alavijas ar bisabololis – jos padeda sumažinti nemalonius pojūčius ir pagreitina odos atsinaujinimą.
Priemones po deginimosi tepkite ant kuo švaresnės odos. Pirmiausia nuplaukite prakaitą, kremo nuo saulės likučius, jūros druską, smėlį ir kitus nešvarumus. Priemonės po deginimosi kompensuoja odos drėgmės trūkumą, atsiradusį dėl nudegimo – tam puikiai tinka lengvos emulsijos ar geliai, kurie dėl didelio vandens kiekio papildomai vėsina. Be to, priemonės po deginimosi dažnai turi raminančių ir priešuždegiminių medžiagų, tokių kaip:
Vitaminas E
Pantenolis
Alavijas
Alantoinas
Bisabololis
Jei įmanoma, priemonių po deginimosi sudėtyje venkite:
Kvapiklių, parfumuojančių medžiagų ar eterinių aliejų, kurie gali papildomai dirginti odą.
Didelio alkoholio kiekio, kuris, nors ir sukelia vėsinantį pojūtį dėl garavimo, iš tikrųjų odai nepadeda.
Jei esate linkę į Maljorkos aknę, rekomenduojama rinktis priemones be lipidų – taip išvengiama likučių, kurie, veikiami UV spindulių, gali dar labiau skatinti odos bėrimus.
Yra keletas naudingų patarimų, kaip elgtis saulėje ir naudoti apsaugos nuo saulės priemones:
Saikingas ir atsakingas buvimas saulėje: venkite būti saulėje tiek ilgai, kad oda pradeda rausti ar nudega.
Nudegus venkite saulės.
Ilgos saulės vonios kelia rimtą pavojų sveikatai, nepriklausomai nuo odos tipo ir įdegio.
Joks kremas nuo saulės nesuteikia 100 % apsaugos.
Rizika susirgti odos vėžiu padidėja gerokai anksčiau nei pasireiškia saulės nudegimas.
Vaikams ir kūdikiams niekada nereikėtų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose – visuomet būtina užtikrinti tinkamą apsaugą (apsauginis kremas nuo saulės ir apranga).
Nėščiosioms taip pat nerekomenduojama būti saulėje be apsaugos. Hormoniniai pokyčiai šiuo laikotarpiu gali sukelti pigmentacijos sutrikimus, kurie veikiant UV spinduliuotei gali dar labiau išryškėti. Dėl to apsauga nuo saulės nėštumo metu yra itin svarbi.
Pasitepkite apsauginiu kremu nuo saulės bent 30 minučių prieš buvimą saulėje.
Apsauginiai kremai nuo saulės, kurie žada būti „ekonomiški“, taupo ne ten, kur reikia. Nurodytą apsaugos nuo saulės lygį galima pasiekti tik gausiai naudojant apsaugos nuo saulės priemonę.
Reguliarus kremo tepimas (maždaug kas 2 valandas) padeda išlaikyti apsaugą nuo saulės ir kompensuoti jos praradimą, atsiradusį dėl maudymosi, trinties ar prakaitavimo. Net ir vandeniui atsparias priemones reikia tepti pakartotinai.
Rinkitės kremus nuo saulės su aukštu apsaugos faktoriumi (SPF).
Venkite vidurdienio saulės.
Nepamirškite tinkamos aprangos ir akinių nuo saulės – galvos apdangalas padės apsaugoti galvos odą nuo nudegimo
Saulės nudegimai gali pasikartoti bet kada, kai spinduliuotė yra padidėjusi – oda neįgyja jokio „imuniteto“.
Kvepalai ar ant odos tepami dezodorantai, veikiami saulės šviesos gali sukelti negrįžtamas pigmentines dėmes.
„Kas supranta, kaip veikia kosmetikos sudedamosios dalys, jau žengia pirmą žingsnį veiksmingos odos priežiūros link“, – sako biochemikė dr. S. Schunter. Biochemijos mokslų daktarė ypač mėgsta analizuoti dažnai painius kosmetikos produktų ingredientų sąrašus – kas slepiasi jų sudėtyje ir kaip tai veikia odą. Ji įsitikinusi: turint šias žinias, galima rasti tinkamiausią priežiūrą kiekvienam odos tipui ir būklei.
