Apsisaugojote, kiek galėjote – naudojote apsauginį kremą, vengėte vidurdienio saulės, pakartotinai tepėte odą – ir vis tiek nudegėte? Ką daryti toliau, priklauso nuo nudegimo stiprumo ir pažeistos odos ploto.
Visų pirma, jei ant odos matote paraudimą, turėtumėte vengti bet kokio kontakto su saule. Pavėsis po medžiu ar skėčiu nėra pakankamas, nes UV spinduliai mus supa būnant lauke. Geriausia pasitraukti į patalpas, o jei tokios galimybės nėra – rinktis stiprią plataus spektro UV apsaugą ir dėvėti UV spinduliams nepralaidžius drabužius.
Lengvas saulės nudegimas (I laipsnis)
Skausmingas paraudimas, patinimas ir niežėjimas – tai lengvo saulės nudegimo požymiai. Jei paraudimas atsiranda praėjus kelioms valandoms po saulės vonių, gali padėti antihistamininis gelis, kremai su pantenoliu arba švelnios sudėties priemonės po deginimosi. Iš namuose dažniausiai turimų priemonių gali padėti alavijas, vėsinantys arba varškės kompresai – jos malšina sudirgimą. Dažniausiai paraudimas išnyksta jau kitą dieną.
Stiprus saulės nudegimas (II laipsnis)
Be skausmingo paraudimo, patinimo ir niežėjimo, antrojo laipsnio nudegimo atveju gali atsirasti ir pūslių. Tokiu atveju ant odos galima tepti vietiškai veikiantį kortikosteroidą (priešuždegiminę priemonę), tačiau tai būtina daryti tik pasitarus su dermatologu. Jei pasireiškia pūslės, karščiavimas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas ar vėmimas, o oda tampa itin įkaitusi, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją – tai gali būti rimto nudegimo ar saulės smūgio požymiai. Didesni nudegimo plotai mažiems vaikams (net ir be pūslių) taip pat turėtų būti įvertinti medikų.