• Konservantai kosmetikoje – poveikis ir naudojimo sritys

• Kokius konservantus galima naudoti kosmetikoje?

• Kosmetika be konservantų – ar tai įmanoma?

• Parabenai kosmetikoje – kenksmingos ar veiksmingos medžiagos?

• Halogenų junginiai ir formaldehidą išskiriančios medžiagos kosmetikoje

Konservantai, naikindami mikrobus arba slopindami jų augimą, prailgina kosmetikos galiojimo laiką. Atidarius produktą, jis nuolat yra veikiamas mikrobų, kurie patenka iš oro, nuo pirštų ar makiažo šepetėlių. Konservantai slopina mikroorganizmų dauginimąsi ir apsaugo kosmetikos priemonę nuo gedimo.

Konservantai kosmetikoje veikia įvairiais būdais:

• Kai kurie konservantai tiesiogiai pažeidžia mikroorganizmų ląsteles ir trikdo jų metabolizmą, tai trukdo jų augimui ir dauginimuisi.

• Tačiau kiti konservavimo būdai sukuria nepalankias sąlygas mikrobams išgyventi, kad jie negalėtų toliau daugintis.

• Kosmetikos produktuose labai svarbi yra pH terpė – dauguma mikrobų mėgsta 6–7,5 pH. Didesnis ar mažesnis pH mikrobams yra nepalankus, todėl daugelis kosmetikos produktų turi žemesnį pH (veikia tokiu pat principu, kaip marinuotos daržovės).

• Kosmetiką reikia laikyti sausoje, tamsioje ir, svarbiausia, vėsioje vietoje. Kadangi temperatūra daro didelę įtaką produkto galiojimo laikui. Esant vėsesniai temperatūrai, mikrobų augimas lėtėja, tuo tarpu šiltesnėje temperatūroje mikrobai jaučiasi patogiai ir greitai dauginasi.

Kosmetikoje gali būti naudojami tik tie konservantai, kurie yra patvirtinti kosmetikos reglamentu. Kosmetikos reglamento konservantų sąraše nurodyti ne tik leidžiami medžiagų tipai, bet ir jų koncentracijos kiekiai bei naudojimo apribojimai.

Kai kurie konservantai yra tinkami naudoti kremuose ir šampūnuose, tačiau netinka dantų pastai ir burnos skalavimo skysčiams. Nurodyta maksimali koncentracija remiasi tolerancijos tyrimais ir toksikologiniais vertinimais. Be reglamente nurodytų konservantų, yra ir tokių medžiagų, kurioms konservuojantis poveikis pasireiškia kaip šalutinis efektas. Pavyzdžiui, eteriniai aliejai iš anyžių ar čiobrelio gali natūraliai prailginti kosmetikos galiojimo laiką. Taip pat drėgmės ir tirpiklio funkciją atliekantis propileno glikolis veikia kaip konservantas. Kai kurie eteriniai aliejai taip pat turi konservuojantį poveikį, tačiau jų reikėtų vengti nėščioms moterims, mažiems vaikams ar žmonėms, kurių oda yra jautri, nes gali sudirginti.

Mikrobams reikia vandens, kad jie galėtų daugintis. Vanduo randamas beveik visuose kosmetikos produktuose. Norint užtikrinti galiojimo trukmę, konservantų naudojimas dažniausiai yra būtinas. Tik vandens neturinčios formulės, tokios kaip gryni aliejai, gali apsieiti be konservantų. Tokie produktai vis tiek gali sugesti, tačiau tai nebus dėl mikroorganizmų dauginimosi, o dėl to, kad esantys riebalai gali oksiduotis,

Taip pat produktai, turintys didelį alkoholio kiekį, dažniausiai nereikalauja papildomo konservavimo. Geriausias pavyzdys – etanolis (INCI: Alcohol arba Alcohol denat.), kuris daro konservuojantį poveikį esant koncentracijai nuo 15 iki 20 %. Be to, kosmetikoje su aukštu arba žemu pH (virš pH 8 arba žemiau pH 4) dažniausiai nededama konservantų. Tačiau šie pH lygiai taip pat nėra labai draugiški odai (odai tinkamas pH: 5,5), todėl tokie produktai yra gana reti. Išimtys yra permanentinės garbanojimo priemonės, depiliacijos kremai (pH: 8–9) ir stipriai rūgštūs vaisių rūgščių pilingai (pH: 3–4).

Parabenai, kurie dėl savo antimikrobinio poveikio yra naudojami kosmetikoje, yra itin svarbios medžiagos kosmetikos pramonėje. Pirmiausia, jie turi platų veikimo spektrą (veikia prieš daugybę įvairių mikrobų), be to, jie yra pigūs, lengvai apdorojami ir labai efektyvūs. Taip pat, manoma, kad jie gerai suderinami su oda. Šie parabenai yra leidžiami kosmetikos priemonėse:

• Etilparabenas

• Metilparabenas

• Propilparabenas

• Butilparabenas

Pastaraisiais metais parabenų naudojimas kosmetikoje tapo labai prieštaringai vertinamas. Teigiama, kad jie veikia kaip hormonus trikdančios medžiagos, kurios daro įtaką žmogaus hormonų pusiausvyrai. Tačiau iki šiol ši hipotezė nebuvo pakankamai pagrįsta. Dėl nepakankamų duomenų 2014 metais buvo uždrausta naudoti anksčiau leidžiamus parabenų tipus: izopropilparabeną, izobutilparabeną, pentilparabeną, benzilparabeną ir fenilparabeną. Propilparabenų ir butilparabenų leidžiama maksimali koncentracija buvo sumažinta.

Pagal Nacionalinio rizikos vertinimo instituto pateiktus duomonis, kai kurie parabenų tipai vis dar leidžiami ir nekelia pavojaus sveikatai, jei laikomasi rekomenduojamos koncentracijos ribos. Įvairūs tyrimai rodo, kad nors parabenai daro poveikį hormonams, jis labai priklauso nuo jų koncentracijos, o tyrimų su gyvūnais rezultatai negali būti tiesiogiai pritaikyti žmonėms. Vis dėlto daugelis vartotojų šias medžiagas vertina šiek tiek priešiškai.

Dažnai parabenai naudojami kartu su konservantu fenoksietanoliu. Parabenų antimikrobinis poveikis papildomai sustiprinamas, todėl jų koncentracija gali būti sumažinta. Fenoksietanolis gali būti naudojamas tiek kosmetikoje, tiek vienas, tiek ir su kitais konservantais.

Kaip alternatyvą parabenams, daugelis gamintojų pasitelkia metilisotiazolinoną (MIT). Šis konservantas taip pat labai veiksmingas, tačiau daugeliui žmonių sukelia alergines reakcijas. Dėl to Europos kosmetikos gamintojų asociacija rekomenduoja naudoti MIT tik priemonėse, kurios ilgai nesiliečia su oda, pavyzdžiui, šampūnuose ir dušo želėse. Iki šiol MIT buvo leista naudoti tik iki 0,01 % koncentracijos visose kosmetinėse priemonėse.

Jei ieškote kosmetikos be parabenų, saugiausias pasirinkimas būtų natūrali kosmetika. Joje naudojami keletas natūralių konservantų, kurie taip pat leidžiami maisto produktuose ir laikomi nekenksmingais. Tokie natūralūs konservantai yra natrio benzoatas, kalio sorbatas, salicilo rūgštis, benzilo rūgštis ir dehidroacteino rūgštis. Visi jie randami gamtoje įvairiuose vaisiuose ir augaluose.

Apart parabenų ir gamtoje randamų konservantų, kosmetikoje naudojami ir vadinamieji halogenų junginiai bei formaldehidą išskiriančios medžiagos. Organinius halogenų junginius INCI sąraše galima atpažinti iš žodžių dalių, tokių kaip „chloras“, „jodas“ arba „bromas“. Tačiau kartais jie taip pat slepiasi už sinonimų. Taip pat diskutuojama apie šių junginių naudojimą, nes kai kurie iš jų yra stiprūs alergenai ir, kaip įtariama, yra kancerogeniški. Geriausiai žinomi organinių halogenų atstovai yra:

• Triklozanas

• Klimbazolas

• Jodopropinilbutilo karbamatas (IPBC)

• Chlorfenzinas

• Chlorheksidinas

• Bromochlorofenas

Formaldehidą isskiriančios medžiagos taip pat veikia antimikrobiškai. Ši medžiagų grupė taip pat dažnai sukelia alergines reakcijas ir tariamai gali būti kenksminga sveikatai. Tačiau kosmetikos pramonėje pastaraisiais metais pastebimas reikšmingas šių medžiagų naudojimo sumažėjimas. INCI sąrašee galima rasti šias formaldehidą isskiriančias medžiagas:

• DMDM hidantoinas

• Polyquaternium-15

• Diazolidinilo karbamidas

• Imidazolidinilo karbamidas

• 2-brom-2-nitropropan-1,3-diolis

• 5-brom-5-nitro-1,3-dioksanas

• Metildibromo glutaronitrilas

• Heksamino diisetionatas

• Natrio hidroksimetilglicinatas