Švelnus, tolygus įdegis be saulės – tai įmanoma su savaiminio įdegio priemonėmis. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip jos veikia ir kodėl jų nereikėtų laikyti pavojingomis.
Informacija patikrinta ir parengta bendradarbiaujant su biochemijos mokslų daktare Sarah Schunter iš Miuncheno.
Dihidroksiacetonas ir eritrulozė – tai veikliosios medžiagos, esančios savaiminio įdegio priemonių sudėtyje.
Savaiminio įdegio priemonių efektas pasireiškia ne iš karto – įdegis vystosi palaipsniui ir, priklausomai nuo pasirinktos priemonės, išlieka 5–7 dienas.
Savaiminio įdegio priemonės neapsaugo odos nuo UV spindulių.
Kadangi dihidroksiacetonas ir eritrulozė yra natūralios, organizmui pažįstamos medžiagos, jos dažniausiai gerai toleruojamos.
Savaiminio įdegio priemonės, kurių sudėtyje yra dihidroksiacetono, netinkamai laikomos ar pasenusios gali išskirti potencialiai kenksmingą formaldehidą.
Pripažinkime – šiek tiek įdegęs veidas visuomet gražiai dera prie mėgstamo vasaros įvaizdžio. Tačiau būtina pabrėžti: gulėjimas saulėje be apsaugos – ne išeitis – „sveikas įdegis“ neegzistuoja. Nors saulės šviesa suteikia odai atspalvį, UV spinduliai spartina senėjimo procesus ir blogiausiu atveju gali prisidėti prie odos vėžio išsivystymo. Jei visgi norisi šilto, saulės nubučiuoto veido tono, daug saugesnė alternatyva – savaiminio įdegio priemonės.
Pagrindinės įdegį suteikiančios medžiagos savaiminio įdegio priemonėse – dihidroksiacetonas arba eritrulozė. Abu šie ingredientai gerai toleruojami ir laikomi saugiais. Chemiškai tai yra cukrų junginiai, kurie odoje, tiksliau – jos raginio sluoksnio paviršiuje, reaguoja su baltymais ir aminorūgštimis. Reakcijos metu susidaro melanoidai – pigmentai, savo struktūra primenantys melaniną, kuris natūraliai nudažo odą. Spalvos pokytis išryškėja po 4–6 valandų, prausiant nenusiplauna, bet natūraliai išnyksta po maždaug 5–7 dienų.
Dihidroksiacetonas dažniausiai suteikia odai gelsvą ar oranžinį atspalvį, kuris, netolygiai paskirsčius produktą, gali atrodyti dėmėtas arba pernelyg intensyvus. Tuo tarpu eritrulozė pasižymi švelnesniu poveikiu ir leidžia pasiekti natūralesnį, tolygesnį įdegį.
Beje, savaiminio įdegio priemonių sukuriami melanoidai nesuteikia jokios apsaugos nuo UV spindulių, todėl net ir naudodami tokias priemones, vis tiek turėtumėte kasdien tepti apsauginį kremą nuo saulės.
Neginčytina – savaiminio įdegio priemonės yra kur kas saugesnės nei UV spinduliuotė. Vis dėlto dažnai kyla klausimas: ar jos nėra kenksmingos ar pavojingos sveikatai? Kaip dažnai nutinka, aiškaus „taip“ arba „ne“ čia pasakyti negalima – verta atidžiau pažvelgti į konkrečias savaiminio įdegio priemonėje esančias sudedamąsias medžiagas, kad būtų galima realistiškai įvertinti jų riziką.
Dihidroksiacetonas, trumpai – DHA, yra ne tik cukraus junginys, bet ir natūraliai žmogaus organizme susidaranti medžiaga, kuri įvairių medžiagų apykaitos procesų metu pasisavinama, skaidoma ar paverčiama kitomis medžiagomis. Dėl šios priežasties DHA laikomas saugiu.
Vis dėlto tam tikrų išlygų yra. Veikiant karščiui arba laikant atidarytą priemonę per ilgai, DHA gali virsti sveikatai kenksmingu formaldehidu. Nuo 2019 m. formaldehidas ES uždraustas naudoti kosmetikoje – jis laikomas odą dirginančiu ir galimai kancerogeniniu junginiu. Visgi įprastomis sąlygomis kosmetikos priemonėse susidarantys formaldehido kiekiai yra labai maži, todėl savaiminio įdegio produktų atsisakyti pagrindo nėra. Vis dėlto tokia rizika išlieka, ypač jei produktai netinkamai laikomi arba ilgai laikomi atidaryti. Dėl šios priežasties, renkantis savaiminio įdegio priemones su DHA, verta laikytis kelių paprastų taisyklių:
Sunaudoti per trumpą laiką – geriausia per 12 mėnesių nuo atidarymo.
Laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje – ne vonios kambaryje, o uždaroje spintelėje.
Patikrinti kvapą – jei produktas skleidžia aitrų, nemalonų kvapą, jo naudoti nebegalima – išmeskite.
Jei šių rekomendacijų laikomasi, savaiminio įdegio priemonėse esančio DHA kiekis ir galimas žalingas jo poveikis sveikatai yra labai nedidelis – rizika iš esmės laikoma minimalia.
Eritrulozė – tai cukraus junginys, natūraliai randamas žmogaus organizme. Kadangi ji yra gerokai stabilesnė nei dihidroksiacetonas (DHA), manoma, kad ji yra dar labiau odai tinkama medžiaga. Vis dėlto eritrulozė savaiminio įdegio priemonėse naudojama rečiau – iš dalies dėl didesnės kainos, iš dalies dėl to, kad jos poveikis pasireiškia lėčiau. Nepaisant to, šis lėtumas turi ir privalumų – odos atspalvis susiformuoja tolygiai ir atrodo natūraliai.
Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl savaiminio įdegio priemonės gali nemaloniai kvepėti. Pirma – jei produktas senas arba buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, DHA gali pradėti skaidytis ir išskirti formaldehidą. Ši medžiaga turi aitrų, lengvai atpažįstamą kvapą. Tokį produktą būtina išmesti kartu su buitinėmis atliekomis.
Antra – net ir šviežiai pagamintos priemonės dažnai turi savitą kvapą, kuris ypač išryškėja po panaudojimo ant odos. Taip yra todėl, kad tiek DHA, tiek eritrulozė turi natūralų, specifinį kvapą. Kadangi daugelis šį kvapą vertina kaip nemalonų, savaiminio įdegio priemonės dažnai būna stipriai parfumuotos – tačiau tai gali sudirginti jautrią odą. Turint jautrią odą, geresnė alternatyva – savaiminio įdegio lašiukai (angl. „glow drops“). Jie paprastai turi tik minimalų kvapą ir yra lengvai įmaišomi į kasdien naudojamą veido ar kūno kremą.
Naudojant savaiminio įdegio priemones galima išgauti natūralų ir tolygų odos atspalvį, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
Naudokite saikingai – taip įdegis formuosis palaipsniui ir tolygiai.
Iš anksto nušveiskite odą – ypač alkūnių, kelių ar kulkšnių srityse, kur oda būna šiurkštesnė. Pašalinus sukietėjusią odą, priemonė tolygiau įsigers.
Kūno losjonas vietoj šveitiklio – jei nenorite naudoti šveitiklio, problemines vietas prieš įdegį patepkite kūno losjonu. Tai padės išvengti pernelyg intensyvaus spalvos kaupimosi ir dėmių.
Rinkitės atspalvį turinčias priemones – jos padeda tolygiai paskirstyti produktą – taip matysite, kur priemonė jau yra patepta.
Po naudojimo nusiplaukite rankas – tarpupirščiuose ir delnų raukšlėse priemonė gali kauptis ir sukurti nenatūralų atspalvį.
Nesiprauskite iškart – palaukite iki kitos dienos, kad spalva tolygiai susiformuotų. Po naudojimo venkite dušo bent kelias valandas.
Netepti prieš pat miegą – kai kurios priemonės gali nudažyti tekstilę ar patalynę. Savaiminio įdegio priemones geriausia tepti likus bent kelioms valandoms iki miego.
Turbūt daugelis yra patyrę vieną kitą nesėkmę su savaiminiu įdegiu. Tačiau šiais laikais, pasitelkus tinkamą tepimo techniką ir naujos kartos formules, oranžinis atspalvis ar dryžuotas efektas tampa vis retesnis.
Savaiminio įdegio lašiukai – itin patogūs naudoti. Jų galima įlašinti tiesiai į įprastą veido kremą ar kūno losjoną ir reguliuoti jų kiekį pagal individualų poreikį. Tokiu būdu lengviau kontroliuosite įdegio intensyvumą ir galėsite palaipsniui jį stiprinti.
Savaiminio įdegio kūno losjonai – paprastai nėra labai intensyvūs. Jie praturtinti dihidroksiacetonu ir (arba) eritruloze, todėl įdegis formuojasi palaipsniui ir tampa vis ryškesnis su kiekvienu naudojimu.
Intensyvaus įdegio priemonės – vos per naktį suteikia vasariškai įdegusios odos atspalvį. Galima rinktis putas, gelius, losjonus ar kremus – tinkamas formatas priklauso nuo odos tipo. Kuo oda sausesnė, tuo priemonė turėtų būti riebesnė ir labiau maitinanti. Normali ar riebi oda puikiai toleruoja putas ar gelius.
Pigmentuotos priemonės – atspalvį turinčios priemonės padeda lengviau matyti, kur priemonė jau užtepta, o tai padeda lengviau išvengti netolygumų. Ši spalva yra laikina ir neturi įtakos galutiniam rezultatui – „rudasis šydas“ nusiplauna su pirmu dušu, o po juo atsiskleidžia tikrasis, spindintis įdegis.
Taip pat verta žinoti: daugelis siūlomų savaiminio įdegio priemonių yra skirtingo intensyvumo – tai leidžia skirtingų odos atspalvių savininkams pasiekti natūralų ir pastebimą rezultatą.
„Kas supranta, kaip veikia kosmetikos sudedamosios dalys, jau žengia pirmą žingsnį veiksmingos odos priežiūros link“, – sako biochemikė dr. S. Schunter. Biochemijos mokslų daktarė ypač mėgsta analizuoti dažnai painius kosmetikos produktų ingredientų sąrašus – kas slepiasi jų sudėtyje ir kaip tai veikia odą. Ji įsitikinusi: turint šias žinias, galima rasti tinkamiausią priežiūrą kiekvienam odos tipui ir būklei.
