Pieno rūgštis yra sveikos odos mikrofloros dalis. Iki 10 % pieno rūgšties turintys šveitikliai parduodami kaip skirti priežiūrai namuose. Šveitimas pieno rūgštimi gali pagerinti odos drėgmės lygį ir suteikti jai švytėjimo.
Informacija parengta ir patikrinta bendradarbiaujant su biochemike dr. Sarah Schunter iš Miuncheno.
Tarptautinės kosmetikos ingredientų nomenklatūros (INCI) pavadinimas: pieno rūgštis
Poveikis: keratolitinis, drėkinamasis, palaikantis odos funkcijas
Rekomenduojamas naudojimas: daugiausia šveitiklių sudėtyje
Odos tipai: tinka visų tipų, ypač sausai ir jautriai odai
Pieno rūgštis yra viena žinomiausių alfa hidroksirūgščių (AHA) atstovių. Iš pradžių tai gali skambėti kaip kažkas tiesiai iš chemijos laboratorijos. Tačiau iš tikrųjų pieno rūgštis yra natūraliai organizme gaminama medžiaga, kurios kasdien susidaro iki 120 g. Ji labai svarbi raumenų, kraujo, organų, bet taip pat ir odos aprūpinimui. Kalbant apie odą, pieno rūgštis užtikrina tinkamą odos mikrofloros pH lygį (pH 5-5,5). Tai svarbu rūgštiniam apsauginiam sluoksniui palaikyti. Jei šis pažeidžiamas, oda nukenčia: ji atrodo išsausėjusi ir stokojanti drėgmės, jautriai reaguoja ir tampa tinkama terpe veistis odai svetimoms bakterijoms. Šios dažnai yra probleminės odos priežastis, nes bėrimus ir aknę dažniausiai taip pat sukelia tokio tipo bakterijos.
Pieno rūgštis yra vienas iš natūralių odą drėkinančių veiksnių. Pieno rūgšties molekulė yra gana maža ir "mėgstanti vandenį". Tai reiškia, kad ji aktyviai prisijungia vandenį ir sudaro vadinamąją drėkinančią plėvelę. Ši savybė lemia drėkinamąjį poveikį. Be to, pieno rūgštis būtina nepažeistam rūgštiniam apsauginiam sluoksniui ir sveikai odos mikroflorai palaikyti. Apskritai, odos paviršiaus pH vertė yra gana rūgštinė. Tai sukuria palankią terpę natūraliai bakterinei odos florai. Be to, ši terpė stabdo odai svetimų bakterijų ir mikroorganizmų augimą.
Drėkinantis ir fiziologinei mikroflorai teigiamas poveikis pasireiškia net esant žemoms koncentracijoms. Didesnės koncentracijos pieno rūgštis pasižymi keratolitiniu poveikiu. Tai reiškia, kad atsipalaiduoja ryšiai tarp viršutiniame odos sluoksnyje esančių raginio epitelio ląstelių. Ši savybė naudojama vadinamuosiuose paviršiniuose cheminiuose šveitikliuose, nes ji padeda odai greičiau ir, svarbiausia, švelniai atsikratyti nebereikalingų odos ląstelių. Oda tampa mažiau papilkėjusi, o priežiūros priemonės lengviau įsisavinamos. Dermatologiniai tyrimai šveitimą pieno rūgštimi taip pat sieja su pagerėjusia odos struktūra ir elastingumu. Tai lemia stimuliuojama kolageno gamyba.
Pieno rūgštis tiesiogiai ir netiesiogiai veikia prieš odos nešvarumus. Tiesioginis poveikis pagrįstas tuo, kad pieno rūgštis gali pašalinti negyvas odos ląsteles, kurios savo ruožtu dažnai tampa uždegimo ir bėrimų priežastimi. Netiesioginis poveikis susijęs su rūgštinio apsauginio sluoksnio palaikymu. Jei jis nepažeistas, odos pH balansas yra tinkamas, o tai skatina natūralios odos mikrofloros augimą, tačiau nėra tinkama terpė veistis odai svetimoms ir spuogus sukeliančioms bakterijoms, taip stabdant jų augimą.
Vienas iš jos privalumų yra geras toleravimas, todėl net jautri ar uždegimiška oda paprastai gerai toleruoja pieno rūgštį. Tai lemia tiek tai, kad pieno rūgštis organizme atpažįstama kaip natūrali medžiaga, tiek jos pagrindinė struktūra. Pieno rūgšties molekulė yra kiek didesnė, lyginant su glikolio rūgštimi - taip pat šveičiamuoju poveikiu pasižyminčia alfa hidroksirūgštimi. Dėl to pieno rūgštis į odą prasiskverbia palyginti lėtai, o tai reiškia, kad jos poveikis yra mažiau tiesioginis ir pasireiškia šiek tiek vėliau.
Odos priežiūros priemonėse pieno rūgštis dažniausiai naudojama kaip pagalbinė sudedamoji dalis, skirta pH vertėms reguliuoti arba kaip papildoma drėkinamoji medžiaga. Tam pakanka mažos koncentracijos.
Žymiai įdomesnis yra didesnių pieno rūgšties koncentracijų naudojimas. Nors didesnės nei 10 % koncentracijos skirtos tik profesionaliam naudojimui (dermatologiniai-kosmetiniai šveitikliai), procedūroms namuose galima naudoti iki 10 % procentų koncentracijas. Reguliarus ir tinkamas pieno rūgšties šveitiklių naudojimas paprastai tinka visų tipų, o ypač sausai, probleminiai ar jautriai odai.
Įprastos šveitimo priemonės su pieno rūgštimi paprastai yra vandeningos arba emulsijos tipo. Jos turi turėti rūgštinį pH, nes tik taip užtikrinamas pakankamas pieno rūgšties aktyvumas. Kai kurie žmonės jaučia pagundą atskiesti cheminį šveitiklį, siekiant, pavyzdžiui, pagerinti toleravimą. Tačiau pieno rūgšties šveitiklių niekada nereikėtų skiesti vandeniu, tonikais, serumais ar kitais būdais, nes tai turi įtakos priemonės pH, taigi ir pieno rūgšties veiksmingumui. Jei po naudojimo atsiranda sudirgimas, pvz., paraudimas ar deginimas, tai nėra ženklas, kad šveitiklis veikia - tai reiškia, kad jis netinka odai. Svarbu įvertinti savo odos būklę ir rasti tinkamą pieno rūgšties koncentraciją, kuri bus toleruojama be sudirgimo.
Tie, kurie dar neturi patirties su cheminiais šveitikliais, gali rinktis pieno rūgštį kaip gerai toleruojamą "pradinę rūgštį". Pradžioje jos nereikėtų naudoti dažniau nei kartą per savaitę, nors tai, žinoma, priklauso ir nuo naudojamos koncentracijos. Laikui bėgant ir esant gerai tolerancijai, tinkamas priemones pagal poreikį galima naudoti ir dažniau. Pieno rūgšties šveitiklio naudojimas yra labai paprastas ir geriausiai tinka vakarinei odos priežiūros rutinos daliai po valymo. Kadangi šveičiamieji produktai, kurių sudėtyje yra pieno rūgšties, dažnai būna skysti, lengviausia priemonę užpilti tiesiai ant delnų, o tada paskirstyti ant veido. Net jei po užtepimo nebūtina laukti, vis tiek patartina tą laiką panaudoti, pvz., dantų valymui. Po to naudokite serumą ir drėkinamąjį kremą. Neužmirškite: jei naudojate cheminius šveitiklius, dieną būtina naudoti apsauginį kremą nuo saulės!
„Kiekvienas, kuris supranta, kaip veikia kosmetikos ingredientai, žengia pirmąjį žingsnį veiksmingos odos priežiūros link“, – sako biochemikė dr. S. Schunter. Būdama biochemijos mokslų daktare, ji mėgsta narplioti dažnai paslaptingus odos priežiūros produktų ingredientų sąrašus: kas juose slypi ir kaip jie veikia. Ji įsitikinusi: turint šias žinias, galima parinkti tinkamą priežiūrą kiekvienam odos tipui ir kiekvienai odos būklei.
Literatūros sąrašas
Zakopoulou, Kontochristopoulos, Superficial chemical peels.
J Cosmet Dermatol. 2006 Sep;5(3):246-53.
Smith, W.P., Epidermal and dermal effects of topical lactic acid.
J Am Acad Dermatol 1996 Sep;35(3 Pt 1):388-91.
