Odos priežiūros priemonės gali palengvinti įvairių odos ligų simptomus ar net išgydyti dermatologines ligas. Tačiau jeigu sergate arba įtariate, jog sergate dermatologine liga, pirmiausia turėtumėte pasikonsultuoti su specialistu. Tik gydytojas dermatologas gali mediciniškai pagrįsti diagnozę, o esant reikalui, pradėti atitinkamą medikamentinį gydymą.

• Ką reiškia atopinis dermatitas?
• Odos priežiūra sergant atopiniu dermatitu
• Kokie priežiūros produktai tinka sergant atopiniu dermatitu?
• Įprastinė atopinio dermatito priežiūra
• Medicininis atopinio dermatito gydymas
• Atopinio dermatito paūmėjimai: kokie yra veiksniai?

Neurodermatitas, dar vadinamas atopiniu dermatitu, yra lėtinė neužkrečiama odos liga. Tikslios atopinio dermatito priežastys yra sudėtingos ir dar ne iki galo išaiškintos. Manoma, kad tam tikrą vaidmenį atlieka genetiniai veiksniai, nes polinkis sirgti atopiniu dermatitu dažnai pasireiškia šeimose. Be to, svarbų vaidmenį atlieka aplinkos veiksniai, tokie kaip alergizuojančios medžiagos, stresas ir imunologinės reakcijos. Sutrikusi imuninė sistema ir pažeistas odos barjeras taip pat yra susiję su atopinio dermatito išsivystymu.

Neurodermito simptomai ir odos išvaizda

• Itin sausa oda
• lupimasis
• Paraudimas
• Stiprus niežėjimas
• Egzema (dažnai draskoma ir kraujuoja dėl niežulio, ypač naktį)

Neurodermitas pasireiškia cikliškai – ūmios ligos fazės gali kaitaliotis su laikotarpiais be simptomų. Neurodermito eiga ir simptomai gali labai skirtis tiek tarp skirtingų žmonių, tiek ir pas tą patį asmenį. Ūmios fazės metu gali atsirasti stiprus niežėjimas, paraudimas, odos uždegimas ir bėrimai. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu rūpintis oda ir vengti dirginančių veiksnių, kad būklė nepablogėtų. Fazėje be simptomų paciento oda gali atrodyti beveik normali, tačiau jautrumas išlieka – svarbu toliau tinkamai prižiūrėti odą ir vengti veiksnių, galinčių sukelti naują paūmėjimą. Kai kurie pacientai per šį laikotarpį jaučia didesnį diskomfortą ar nerimą dėl galimo kito ligos paūmėjimo.

Neurodermito gydymas apima įvairius medicininės terapijos metodus ir tinkamą odos priežiūrą. Lengva, mažai dirginanti ir tinkama priežiūra gali paveikti odos būklę sergant neurodermitu ir pailginti laikotarpius tarp paūmėjimų. Priklausomai nuo ligos fazės, odos priežiūra yra skirtinga.

Odos priežiūra ūminėje neurodermito fazėje

Esant ūminiams simptomams, būtina numalšinti niežėjimą – stiprus odos įbrėžimas gali sukelti sunkiai gyjančias traumas ir dar labiau pabloginti odos barjerą. Kitas dėmesys skiriamas drėgmės suteikimui ir paraudimo mažinimui. Dėl šios priežasties esant ūmioms neurodermito fazėms tinka drėkinamieji kremai, vėsūs kompresai, priešuždegiminės priemonės.

Odos priežiūra be simptomų neurodermito fazėse

Fazėse be simptomų oda gali nusiraminti, tačiau apskritai išlieka jautri, sausa ir su pažeistu barjeru. Todėl besimptomėje neurodermito fazėje ypač tinka regeneruojantys ir turtingos sudėties produktai, skirti odai stiprinti ir barjerinei funkcijai pagerinti.

Neurodermitu sergančių žmonių odos priežiūrai ypač svarbūs ingredientai yra karbamidas ir glicerinas. Karbamidas padeda sumažinti niežėjimą, o glicerinas drėkina odą ir stiprina jos apsauginį barjerą. Be to, skvalanas ir keramidai prisideda prie odos barjero atkūrimo ir stiprinimo. Pantenolis, alantoinas ir niacinamidas pasižymi priešuždegiminėmis bei raminamosiomis savybėmis, o simondsijų ir nakvišų aliejai skatina odos regeneraciją.

Tinkamų priežiūros priemonių, skirtų neurodermitui, apžvalga

• Karbamidas

• Glicerinas

• Skvalanas

• Ceramidas

• Pantenolis

• Niacinamidas

• Jojobos aliejus

• Agurklių aliejus

Neurodermito atveju priežiūros rutina turi būti kuo švelnesnė, nedirginanti ir minimali. Dažnai pakanka apsiriboti valymo, drėkinimo ir apsaugos nuo saulės žingsniais, kad būtų kuo mažiau dirginimo paviršiaus.

Odos valymas sergant neurodermitu

Mažai dirginančios neurodermito priežiūros rutinos pagrindas yra švelnus valymas, kuriame nėra alkoholio, kvapiųjų medžiagų ar kvepalų. Ypač tinka prausimosi kremai arba valomasis pienas, kurių fiziologinė odos pH vertė. Idealiu atveju tai turėtumėte naudoti tik vakare, o veidą nuplauti drungnu vandeniu tik ryte. Bet kokia kaina reikėtų vengti gaminių, kuriuose yra mechaninio lupimo dalelių, valymo šepečių, stipraus trynimo ar šveitimo.

Drėkinanti neurodermito priežiūra

Priklausomai nuo ligos fazės, neurodermito drėkinamosios priežiūros dalis gali būti serumai ir drėkinamieji kremai, kuriuose yra anksčiau minėtų priežiūros ingredientų.

Aktyvioje ligos fazėje naudokite drėkinamuosius kremus, vėsius kompresus ir priešuždegiminius produktus, kurių sudėtyje yra šlapalo, glicerino, niacinamido, pantenolio ir alantoino. Fazėse be simptomų galite pakoreguoti savo kasdienybę ir įtraukti daugiau regeneruojančių ir daug lipidų turinčių produktų, kad sustiprintumėte odos barjerą ir atkurtumėte odą. Ieškokite tokių ingredientų kaip keramidai, skvalanas, simondsijų arba nakvišų aliejus.

Saulėsapsauga prie neurodermito

Paskutinis rytinės rutinos žingsnis – kasdien tepti kremą nuo saulės. Tai apsaugo jūsų odą nuo UV spindulių ir sumažina uždegimines reakcijas. Ieškokite produktų, kuriuose nėra kvepalų, eterinių aliejų, kvapiųjų medžiagų ar odą dirginančio alkoholio (INCI sąraše kaip Alcohol arba Alcohol denat.).

Beje, nors tokių medžiagų kaip cetearilo alkoholis, cetilo alkoholis ar stearilo alkoholis pavadinime yra terminas „alkoholis“, skirtingai nei kiti odą dirginantys alkoholiai, jie yra maitinantys ir nekenksmingi ingredientai.

Neurodermitas visada turi būti mediciniškai ištirtas – apsilankymas pas dermatologą visada turėtų būti jūsų pirmasis žingsnis. Prižiūrint medikams, galima geriausiai įvertinti ligos būklę ir įvertinti, ar reikalinga medikamentinė terapija. Individualus terapijos pritaikymas yra labai svarbus, nes neurodermitas gali progresuoti skirtingai, priklausomai nuo žmogaus.

Neurodermitas pasireiškia priepuoliais, kurie dažnai atrodo atsitiktiniai. Tačiau tam tikros medžiagos ar situacijos (provokuojantys veiksniai) gali sukelti ligos paūmėjimą. Tai apima:

• Klimato kaita ir temperatūros svyravimai
• Ilgas ir pasikartojantis kontaktas su vandeniu ir prakaitu
• Kontaktas su alergenais (gyvūnų plaukais, žiedadulkėmis, erkėmis)
• Tam tikros maisto produktų sudedamosios dalys, pvz., pienas, kviečiai, citrusiniai vaisiai, soja, aštrūs prieskoniai
• Galiausiai su atopinio dermatito paūmėjimu susiję psichologiniai veiksniai ir stresas.

Nukentėjusieji turėtų atpažinti savo individualius provokuojančius veiksnius ir, jei įmanoma, jų nuolat vengti.